Saulėtą liepos šeštadienį pulkelis Lenkelių kaimo gyventojų išsiruošė į Anykščių kraštą. Kelionė neprailgo – dairėmės pro langus į gražėjančias sodybas, vienkiemius, gėrėjomės Aukštaitijos gamtos vaizdais.
Pirmas sustojimas – Burbiškių dvaras, esantis 8 km nuo Anykščių, netoli Rubikių ežero. Dvare stebėjomės autentiškais lubų ir sienų tapybos darbais, išlikusiais vertingais židiniais bei ypatinga interjero puošmena – XIX a.
autentiškomis krosnimis. Pasivaikščioję dvaro parke, apžiūrėję statulas, vykome A.Baranausko išgarsinto šilelio link, į pirmąjį Baltijos valstybėse medžių lajų taką. Dar viena tos dienos lankymosi vieta – Puntuko akmuo su „Lituanikos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefais bei jų testamento žodžiais.
Tačiau turbūt daugiausia laiko praleidome Arklio muziejuje. Jame eksponuojamos ne tik žemės darbų ir kaimo bei miesto transporto priemonės, bet ir unikalūs drožinių rinkiniai, arklio istorijos, karybos ekspozicijos. Muziejuje darbavosi audėja, keramikai, kalvis, drožėjai bei duonos kepėja. Nemažai laiko išbuvome trobelėje su didžiule iškūrenta krosnimi – čia mūsų laukė duonos kepėja, muziejininkė Rita Vasiliauskienė. Ji vaizdingai kalbėjo apie duonelę, davė patarimų, ko reikia, kad duonutė būtų skani, uždavė klausimų, parodė įrankius. Iš vakaro užmaišyta duona duonkubilyje laukė mūsų rankų – kiekvienas galėjome suformuoti duonutės kepalėlį su savo ženklais. Pašovusi į krosnį duonelę, Rita pasiūlė valandėlę pasižvalgyti po kiemelius, tad klėtelėje aplankėme tautodailininkų drožėjų J.Kazlausko ir J.Tvardausko drožinių ekspozicijas, grūdų malūną, kalvę ir kt.
Grįžtant jau prie trobelės kvepėjo iškepta duonele, viduje buvo paruoštas vaišių stalas. Skaniai valgėme krosnyje keptų bulvių su sviestu, lašiniais, ragavome varškės sūrio su medumi, agurkais, gėrėme gardžios čiobrelių arbatos. Atsidėkodami padainavome, įteikėme kaimiškų lauktuvių, nusifotografavome ir žadėjome kada nors grįžti – Anykščių krašte išties daug lankytinų vietų: gamtos paminklai, skulptūrų parkas, piliakalniai, atodangos, muziejai, siaurojo geležinkelio stotis.
Už maršruto sumanymą, kitus organizacinius dalykus dėkojame seniūnaičiui Jonui Neverdauskui, bendruomenės pirmininko pavaduotojai Zitai Neverdauskienei. Nuoširdžiai ačiū rėmėjams: judėjimo RASAI pirmininkui R.Zubielai ir pavaduotojui Č.Kenstavičiui, UAB „Ajus“ vairuotojui Vytautui už kantrybę ir supratingumą.

G.Dimšienė,
Lenkelių kaimo bendruomenės narė