LIETUVOS KAIMO BENDRUOMENIŲ SĄJUNGA
LIETUVOS KAIMO BENDRUOMENIŲ SĄJUNGA
Flag Counter

Gerosios patirties paieškos kaimyninėje Latvijoje

Gegužės 12 dieną Raseinių seniūnijos kaimo bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, konkurso „Grąžinkime savo aplinką“ nugalėtojai ir prizininkai, bendruomenių aktyvistai dalyvavo pažintinėje gerosios patirties išvykoje į Latviją. Pagrindinis kelionės tikslas – aplankyti Kuldygą ir Ventspilį, susipažinti su šių miestų viešųjų erdvių aplinka, jų tvarkymu ir pritaikymu poilsio bei turizmo reikmėms. Lenkelių kaimo bendruomenei šioje kelionėje atstovavo Lenkelių bendruomenės Tarybos narės Birutė Andriulienė, Ona Giedraitienė ir bendruomenės atstovas ryšiams su žiniasklaida Jolanta Gudeikytė.

Kelionės maršrutas vedė pro Šiaulius, kur jau laukė gidė Ilona. Ji kelionės metu pateikė daug įdomios informacijos apie pakelyje pasitaikančius miestelius ir miestus – Papilę, Ventą, Viekšnius, Mažeikius, apie Latvijos miestelį saldžiu pavadinimu „Saldus“, apie Latvijos kultūrą, ekonomiką, gamtos įvairenybes, nacionalinius produktus bei daug kitų vertų dėmesio faktų.

Pirmiausiai svečioje šalyje keliautojai aplankė netoli Kuldygos esančius Riežupės Smėlio urvus. Tai tikras pažeminis pasaulis, kur urvus kasė net trys žmonių kartos. Savininkė Inesa Štofregene – jau ketvirtos kartos paveldėtoja, šį unikalų gamtos ir žmogaus rankų kūrinį pavertusi patraukliu turistų lankomu objektu. Bendras Riežupės Smėlio urvų ilgis siekia apie 2 kilometrus. Juos šiuo metu galima apžiūrėti vaikštant požeminiu apie 250 metrų ilgio tuneliu, kurio labirintuose, nusileidus į 8, o kai kur ir į 11 metrų gylį po žeme, laikosi pastovi +8 laipsnių temperatūra, į smėlį įsmeigtos gėlės nevysta keletą mėnesių, o žiemą čia itin mėgsta žiemoti šikšnosparniai.

Įvažiuojant į Kuldygą, keliautojus pasitiko raudonų plytų arkinis tiltas, kuris yra vienas ilgiausių tokio tipo tiltų Europoje. Nuo Ventos upės skardžio įrengtos apžvalgos aikštelės pasigėrėję įspūdingu vaizdu į plačiausią (249 m.) Europos krioklį, kelionės dalyviai patraukė į Kuldygos senamiestį. Kuldyga dažnai vadinama „Latvijos Venecija“, nes per miesto kiemus ir gatves vingiuoja Alekšupytės upelis, skalaudamas gyvenamųjų namų pamatus. Apžiūrėję seniausią visos Kuržemės fachverkinio tipo namą, dvi rotušes, miesto aikštę, visi atkreipė dėmesį į senosios medinės architektūros gyvenamųjų namų gausą. Toks unikalus, tankus XVII – XVIII a. medinių namų užstatymas pagal Alekšupytės krantus – vienintelis Baltijos valstybėse. Akį traukė skoningai įrengtos žaliosios miestelio zonos, ryškiomis spalvomis šviečiantys gėlynai.

Toliau kelionės maršrutas vedė į Ventspilį, vieną seniausių Latvijos miestų. Tai svarbus uostas, todėl ir pažintį su juo ekskursijos dalyviai pradėjo nuo plaukimo turistiniu laiveliu „Hercogs Jakobs“ Ventos upe. Vėliau buvo iš arti apžiūrėtas uosto krantinėje stovintis laivas „Azovas“, pasižvalgyta po Ostgalos kvartalą, kuris buvo užstatytas siekiant sustabdyti smėlio kopų slinkimą į jūrą. Ventspilio senamiestyje žavėjo išlikę seni autentiški pastatai, siauros gatvelės, trykštantys fontanai, žaismingos skulptūros ir nepakartojamos gėlių kompozicijos skveruose ir aikštėse. Ypač keliautojus sudomino Gėlių laikrodis, kuriame augalai persodinami atsižvelgiant į metų laikus. Nepamiršta buvo ir nesenai restauruota Turgaus aikštė su varpų ir laikrodžių bokštu, pasigrožėta Ventspilio karvutėmis – nuotaikingu ir nepakartojamu miesto akcentu. Prie vienos iš jų – karvutės Keliauninkės – išvykos dalyviai nusifotografavo ilgam prisiminimui.

Paskutinis Ventspilyje aplankytas objektas – „Pajūrio parkas“ su „Inkarų alėja“ ir „Džiunglių taku“. Šio parko „Džiunglių takas“ – puiki vieta aktyvaus poilsio mėgėjams. Ne vienas keliautojas išbandė šiame take įrengtus treniruoklius, stengėsi pereiti ant virvių pakabintu rąstu, kėlėsi per tvenkinį pačių traukiamu keltu, iš paskutiniųjų jėgų išbandė kitas ekstremalias šio tako kliūtis.

Kelias į namus neprailgo. Kuldygos ir Ventspilio aplankymas, susipažinimas su šių miestų viešosiomis erdvėmis sukėlė daug diskusijų ir svarstymų, ką būtų galima pritaikyti savose bendruomenėse, ką vertėtų akcentuoti, kad gyvenamoji ir viešoji aplinka įgautų savitumo, taptų patrauklesnė ne tik savo bendruomenės nariams, bet ir svečiams iš kitur.

 

 

                                              Lenkelių kaimo bendruomenės narė Jolanta Gudeikytė